„Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė sako, kad klausimas ne „ar nulauš“, o „kada nulauš”. „Cybernews“ jau penkerius metus rašo apie tai visai pasaulio auditorijai — net iki 60 % skaitytojų ateina iš JAV, nemažai ir iš Europos, Izraelio. Jų tekstus skaito ir cituoja rimčiausi užsienio technologijų šaltiniai.
Jurgita prisimena, kaip žmonės Lietuvoje dar prieš penkis metus visai nesuprasdavo, kodėl svarbu kibernetinis saugumas. „Nori gauti 5 % nuolaidą — atiduodi vaiko gimimo datą. Kam? Ar tikrai tie keli procentai verti to, kad tavo vaiko duomenys paskui kažkur plaukiotų?“ — klausia ji. Bet dabar, kai per tuos metus nutekėjo „CityBee“, “Rimi” lojalumo kortelės ir dar dešimtys kitų smulkių incidentų, atrodo, kad pagaliau žmonės pradeda galvoti.
Vis tiek, sako Jurgita, žmogus lieka silpniausia grandis. Net didžiausios įmonės dažniausiai nulaužiamos ne dėl super įmantrių įsilaužimų, o dėl to, kad kažkas pavargęs atsidarė ne tą laišką penktą ryto. O tada — ransomware. Duomenys užrakinami, prašoma išpirkos. Mažoms įmonėms tai gali kainuoti viską. Yra istorijų, kur įmonės tiesiog nebeatsigauna. Vieną kartą sumoki, spragos neuždarai — po mėnesio užpuola antrą kartą.
Kalbėjom ir apie tai, kaip verslas bando apsidrausti. Dabar pasaulyje jau seniai populiaru turėti kibernetinio saugumo draudimą, bet draudikai irgi nelabai nori visko dengti, jei įmonė nesitvarko bazinių dalykų. Kaip ir su signalizacija namuose — neturėsi spynos, signalizacijos, niekas tau išmokos dėl vagystės neišmokės.
Vagystės internete - tai yra trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, tik niekas apie tai garsiai nenoriai šnekama.
Kas laukia toliau. Dirbtinis intelektas jau dabar padeda ne tik kurti geras prezentacijas ar rašyti CV, bet ir kuria netikrą turinį, kurio dažnai net nebeatskiri. O už kampo — kvantiniai kompiuteriai, kurie gali atrakinti visus šifrus, kuriuos dabar laikom saugiais. Ar mes pasiruošę? Greičiausiai ne.
Bet šalia visų šitų didelių temų lieka tas paprasčiausias „ką galim padaryti šiandien“. Dalis dalykų juokingai elementarūs, bet vis tiek daug kas jų nedaro: nesaugoti slaptažodžių naršyklėje, naudoti dviejų faktorių autentifikaciją, pagalvoti prieš dalinant duomenis bet kam, kuris pažada 5% nuolaidą.
Gal tai ir nepanaikins visų grėsmių, bet kai pagalvoji, kiek kainuoja būti neatidžiam — kartais brangiau nei pačios prekės, kurias perki internete.
Tiek minčių. Pasitikrinkit, ar dar turite slaptažodžių - „123456“ ar gimtadienio data. Nes, kaip sako Jurgita, įdomu ne „ar jus nulauš“, o „kada jus nulauš“. Gero žiūrėjimo
Share this post